Dovanojamos ukrainietiškos knygos

Gal pažįstate ukrainiečių kuriuos pradžiugintų tokios dovanos?

Kviečiame paskambinti mums 869857881.

Knygos yra Vilniuje, Basanavičiaus g. 16A-117, tereikia tik susitarti dėl laiko 🙂

 

Nuostabiausių Biblijų paroda Trakuose

Trakų istorijos muziejuje atidaroma jungtinė autorinių Biblijos įrišų paroda „Biblija knygrišio rankose: džiaugsmas sielai, grožis akims“

 

Š. m. rugsėjo 8 d. 16.00 val., iškilmingai švenčiant Trakų 700-ąjį jubiliejų, Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspozicijoje (Trakų Pusiasalio pilies teritorijoje esančioje Dominikonų vienuolyno koplyčioje) atidaroma jungtinė autorinių Biblijos įrišų paroda „Biblija knygrišio rankose: džiaugsmas sielai, grožis akims“. Parodoje – per šimtmečius kintantys, bet išliekantys įrišai, atspindintys knygrišystės tradicijas ir jų tęstinumą.

Kaip gyventume šiandien, jei protėviai nebūtų išradę rašto, ir kaip raštas tarnautų kartai po kartos, jeigu jo nesaugotų kruopščiai įrišti knygos puslapiai, neglobotų meistro pagamintas viršelis? O ypatingas dėmesys – Biblijai, klojusiai Vakarų civilizacijos pamatą. Biblijos vertybės, skelbiamos tikinčiųjų bendruomenėse, atsispindėjo įstatymuose, mene, architektūroje, drąsino ir įkvėpė keliautojus, išradėjus, filantropus. Pagarba Biblijos žiniai, siekiant pabrėžti jos svarbą, taurumą ir vertę, diktavo ir knygrišystės amato bei meno kryptis: kuriant viršelius, dekoruojant juos apkaustais, sagtimis, įspaudais ir kitomis detalėmis.

Parodoje išvysime unikalius XIX–XX a. pr. istorinius įrišus, saugomus Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose ir Lietuvos Biblijos draugijos kolekcijose. Intriguos minėtos draugijos kaupiamų, saugomų ir kaskart papildomų bei viešinamų Vilniaus knygrišių gildijos narių autoriniai įrišai. Pristatoma autorinių Biblijos įrišų kolekcija apjungs tiek knygos restauratorių istorines žinias bei praktinius įgūdžius, tiek dailininkų odininkų ir menotyrininkų kūrybinį polėkį.

Parodą papildys unikalus, retam matytas eksponatas, kurį kolegiškai skolina Kėdainių krašto muziejus, – nežinomo XV a. pab. dailininko polichromuota medinė skulptūra „Šventas Jonas Krikštytojas“. Į Kėdainių kraštotyros muziejų kūrinys pateko iš Labūnavos kapinių koplyčios. Skulptūra yra 112 cm aukščio, išdrožta iš vieno liepos medžio gabalo. Greičiausiai, ji buvo skirta altoriui, nes tik vaizdinė pusė buvo modeliuota, polichromuota ir auksuota.

Švento Jono Krikštytojo galva yra ir Trakų miesto heraldinis, herbinis simbolis. O pati paroda simboliškai įkurdinta nuolat veikiančioje Dominikonų vienuolyno ekspozicijoje, kurioje lankytojams siūloma susipažinti su praeities ne tik kultūrine, menine, istorine verte, bet ir sakralinę bei dvasinę kolektyvinės atminties dalį pristatančiais artefaktais.

 

Rengėjai: Trakų istorijos muziejus, Lietuvos Biblijos draugija, Vilniaus knygrišių gildija, Kėdainių krašto muziejus.

Parodos atidarymas – 2022 m. rugsėjo 8 dieną, ketvirtadienį, 16.00 val., Trakų istorijos muziejaus Sakralinio meno ekspozicijoje (Kęstučio g. 4, Trakai). 

Parodą galima apžiūrėti  trečiadieniais – sekmadieniais, 10.00–18.00 val.

Paroda veiks iki 2022 m. spalio 9 d.

 

 

 

 

Ačiū už skirtus 1,2 %

Nuoširdžiai dėkojame už jūsų skirtus 1,2% nuo GPM, kviečiame tai tęsti ir KASMET.

Jūsų patogumui – nuoroda į VMI elektroninio deklaravimo sistemą 
Lietuvos Biblijos draugijos kodas : 290730360

ČIA – TIK DALELĖ IŠ TO, KAM PASITARNAUJA JŪSŲ parama:
Дитяча Біблія

Netylant pabūklams – netyla ir mūsų maldos už Ukrainos žmones. Ukrainos Biblijos draugijos parengta Дитяча Біблія (Biblija Vaikams) jau perduota Caritui, Maltiečiams ir savanoriams bendruomenėse, kad Dievo Žodis palaikytų ir stiprintų kiekvieną šios didvyriškos tautos sūnų ir dukterį. Šiuo metu Danijoje spaudai rengiamos dar dvi ukrainietiškos knygelės 4-7 ir 7-9 metų vaikams.

Evangelija Gestų kalba KURTIESIEMS LIETUVOJE

Net ir mokėdami anglų, rusų ar kitas užsienio kalbas geriausiai Dievo Žodį suprantame savo gimtąja kalba. Ir Lietuvoje yra daug vaikų, kurie su tėčiu ir mama bendrauja ne balsu, o ženklais. Daugelis kurčiųjų raštą supranta silpniau nei girdintieji, nes žinią yra įpratę suvokti per gestą, mimiką, kūno padėtį, kryptį… Šiuo metu jau išverstos ir paskelbtos Mato, Morkaus ir Luko Evangelijos, rengiami Apaštalų darbai.

Biblija mobiliojoje programėlėje

Kviečiame skaityti Bibliją nemokamai mobiliojoje programėlėje. Jei pakanka tik A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimo – nebūtina net registracija. Prireikus kitų vertimų – registruotis galite drąsiai, nes už jūsų duomenis esame atskaitingi ne tik Dievui, bet ir Valstybinei Duomenų Apsaugos Inspekcijai 🙂
Jei skaitote šį tekstą telefone – jau dabar galite spausti vieną šių nuorodų: programėlė iPhone arba programėlė Android.

Ir dar kartą – nuoroda į VMI elektroninio deklaravimo sistemą 
Lietuvos Biblijos draugijos kodas: 290730360

Jei reikia pagalbos – laukiame skambučio 852652656 🙂

Arba pažiūrėkite ši video iš VMI svetainės:

 

Ačiū!

Malda už krikščionių vienybę

 

Sausio 18–25 dienomis bus švenčiama Maldos už krikščionių vienybę savaitė. Maloniai kviečiame visų denominacijų krikščionis dalyvauti ekumeninės maldos vakare, sausio 25-ąją dieną (antradienį), 18 val., Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (šv. Jono g. 12).

Šiais metais pasirinkta savaitės tema: „Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2, 2). Medžiagą šiai savaitei paruošė Artimųjų Rytų krikščionys. Pasaulis ilgisi šviesos, kuri vestų mus pas Išganytoją ir padėtų įveikti įvairias tamsybes, kurios supa šiandienį pasaulį.

Krikščionių vienybės savaitė yra tradicinė kasmetinė iniciatyva, kuria primenama Kristaus malda už savo mokinius: „Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 21). Tuo pat metu primenamas ir krikščionių susiskaldymas, atstumiantis daugybę žmonių nuo Dievo pažinimo.

Sausio 18–25 d. visos Bažnyčios kviečiamos dalyvauti Maldos už krikščionių vienybę savaitėje, tiksliau, aštuondienyje: melstis už tarpusavio vienybę, aplankyti ir geriau pažinti vienas kitą, tęsti draugystę ir šiai savaitei pasibaigus. Kartais draugystei užsimegzti pakanka geranoriškumo, o kartais tenka narplioti per šimtmečius atsiradusias nuoskaudas, gydyti vienas kitam padarytas žaizdas, atsiprašyti už klaidas (plg. Tarptautinė teologijos komisija, Atminimas ir susitaikymas: Bažnyčia ir praeities kaltės).

 

Tarptautinės vertėjų dienos proga – pokalbis apie Biblijos vertimą

Tarptautinės vertėjų dienos proga – pokalbis apie ekumeninį Naujojo Testamento vertimą. Dalyvauja vertėjai kunigas biblistas Algirdas Akelaitis ir dr. Giedrius Saulytis. Pokalbį veda Lietuvos Biblijos draugijos direktorė Vilhelmina Kalinauskienė.

Kviečiame pasiklausyti laidos įrašo:

 

Netle-Aland Naujasis Testamentas originalo kalba – svetainėje ManoBiblija.lt!

Gera žinia norintiems skaityti Naująjį Testamentą originalo kalba: jis jau įkeltas į www.manoBiblija.lt ! Pasiekiamas ir tinklapyje, ir programėlėje. Nestle-Aland 28 redakcija.

O kitiems ieškantiems tikslumo – pagalba: po truputį pildomas Interlinijinis vertimas; ką čia atsirado Evangelija pagal Joną (žodžių tvarka išlaikyta, neverčiamas dalelytes žymi “-”).

Tekstai pasiekiami visiems įsigijusiems prenumeratą.

Malonaus skaitymo, įkvepiančių atradimų!

 

 

 

 

Vertėjus A. Akelaitį ir G. Saulytį kalbina Marijos Radijas

Lietuvos Biblijos draugijos išleistą knygą „Naujasis Testamentas. Pauliaus laiškai su komentarais. Naujasis ekumeninis vertimas “ pristato dr. Giedrius Saulytis ir kunigas biblistas Algirdas Akelaitis. Pašnekovus kalbina Marijos radijo savanoris Gintaras Raslanas.

Kviečiame pasiklausyti laidos įrašo:

 

Šaltinis:

Paskaitykime:

Stambulo konvencijai krikščioniškos bendrijos nepritaria vieningai

Šaltinis: https://lvk.lcn.lt/naujienos/

Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų kreipimasis
Vilnius, 2021 m. kovo 9 d.

Mes, Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų atstovai, tikime, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir apdovanotas prigimtiniu orumu. Dėl šio prigimtinio orumo kiekvienas žmogus – ir vyras, ir moteris – turi būti gerbiamas. Krikščioniškosios bendruomenės kviečia visus atpažinti Kūrėjo paveikslą kiekviename žmoguje, gerbti prigimtines žmogaus teises bei daryti visa, kas įmanoma, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę.

Bet kokia smurto – taip pat ir smurto prieš moteris – forma yra nepateisinama. Ne kartą atkreiptas dėmesys, jog Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Esame įsitikinę, kad reikia palaikyti ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti, o jei reikia – papildyti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą.

Kova su smurtu neturėtų būti vykdoma primetant visai visuomenei išankstines ideologines nuostatas ir supriešinant vyrus ir moteris. Prigimtiniai vyrų ir moterų skirtumai nėra spręstina problema, bet duotybė, kuria remiasi šeima ir visuomenė ir kuri atlieka esminį vaidmenį puoselėjant visos visuomenės bendrąjį gėrį, užtikrinant jos tvarumą bei ateitį.

Visuomenė yra praturtinama ne tuomet, kai ignoruojami vyrų ir moterų prigimtiniai skirtumai, bet tada, kai leidžiama ir padedama reikštis tam, kas vyrų ir moterų prigimtyje yra esminga bei geriausia. Todėl kultūra, papročiai, tradicijos, religinės nuostatos, atskleidžiančios tai, kas savita vyro ir moters prigimčiai, nėra naikintini stereotipai.

Stambulo konvencija siekia įtvirtinti dviprasmiškai interpretuojamą socialinės lyties (angl. gender) sąvoką, dirbtinai atskiriančią vyrų ir moterų vaidmenis nuo juos pagrindžiančios vyriškos bei moteriškos žmogaus prigimties, taip sukuriant teisines prielaidas lytį laikyti tik socialiniu konstruktu. Įtvirtinus teisėkūroje neaiškią socialinės lyties (gender) sąvoką, atsiras prievolė ją vartoti ir kituose susijusiuose teisės aktuose. Ypatingą susirūpinimą kelia Stambulo konvencijos 14 straipsnio nuostatos, įpareigojančios ją pasirašiusias šalis „įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „lyčių vaidmenis be stereotipų“, ne tik siekiant užtikrinti lyčių lygybę, bet ir atmetant iš prigimties kylančius skirtumus. Teisinės prievolės diegti mokymą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ (Konvencijos 14.1 str.) visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programose įtvirtinimas statytų į pavojų LR Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą tėvų ir globėjų teisę „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.

Dėl šių priežasčių nepritariame Stambulo konvencijos ratifikavimui ir aukščiau minimų nuostatų pavertimui privalomomis teisinėmis normomis Lietuvos valstybei ir visuomenei.

Ne mažesnį susirūpinimą kelia ir keičiantys prigimtinę šeimos sampratą siūlymai įteisinti partnerystę. Šeima yra natūralus valstybės ir visuomenės pagrindas, o ne socialinis ar teisinis konstruktas, kuris priklauso vien nuo įstatymų leidėjo valios. Šeima nėra vien tik bendras gyvenimas, siejamas emocinių ar turtinių ryšių. Ji yra prigimtinė bendruomenė, kylanti iš abiejų lyčių sąlygoto tarpusavio papildomumo, kuris yra esminė šeimos atsiradimo sąlyga, išskirianti ją iš visų kitų bendro gyvenimo formų. Tačiau tai ne tik santuokos sudarymo sąlyga, bet ir prigimtinių tėvystės, motinystės, brolių bei seserų, įskaitant vienišų motinų ir tėvų, giminystės ryšių atsiradimo sąlyga.

Šeima kaip pirminė ir prigimtinė bendruomenė yra palankiausia aplinka vaikų augimui, vystymuisi ir ugdymui. Ji ne tik geriausiai užtikrina vaiko prigimtinius poreikius bei giminystės ryšių tvarumą, bet taip pat ir visuomenės tęstinumą bei tvarumą. Kaip prigimtinė bendruomenė šeima yra pirmesnė už valstybę ir nėra įstatymų leidėjų kūrinys. Todėl įstatymų leidėjai neturėtų suteikti šeimos statuso ir teisinio pripažinimo toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmę lemiančių prigimtinių savybių.

Todėl Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos nepritaria partnerystei ar kitiems teisiniams institutams, kurie leidžia įgyti šeimos statusą toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmei būdingų prigimtinių savybių.

Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos kviečia įstatymų leidėjus pasirinkti tokius teisinio reguliavimo būdus, kurie neištrintų ribos tarp prigimtinės šeimos sampratos ir kitų bendro gyvenimo formų bei užtikrintų deramą bendrą gyvenimą vedančių asmenų faktinių santykių teisinę apsaugą.

Skatiname visų bendradarbiavimą kuriant visuomenę be smurto ir patyčių, kurioje kiekvieno jos nario santykiai su kitu būtų grindžiami abipuse pagarba ir artimo meile. Siekdami supratimo ir dialogo atpažinkime, jog už įsitikinimų ir pažiūrų įvairovės slypi mus jungiančios bendros žmogiškosios pamatinės vertybės.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas
Arkivyskupas Gintaras Grušas

Stačiatikių Bažnyčia Lietuvoje
Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus

Lietuvos sentikių Bažnyčios vadovas
Aukščiausiosios tarybos pirmininkas
Dvasinis tėvas Grigorij Bojarov

Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios
Vyskupas Mindaugas Sabutis

Lietuvos evangelikų reformatų
generalinis superintendentas
Kunigas Raimondas Stankevičius

Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis ir
Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Mykolai Kozelkivskyy OSBM

Reakcijos į skelbimą Lietuvos Biblijos draugijos facebook paskyroje:

Apaštalo Pauliaus laiškuose – ir didinga teologija, ir kandi ironija

„Paulius, Kristaus Jėzaus vergas, pašauktas apaštalas, skirtas (skelbti) Dievo Evangeliją, kurią jis iš anksto pažadėjo per savo pranašus šventuosiuose raštuose“ (Rom 1, 1–2)

Šitaip prasideda lietuviškai naujai išversti apaštalo Pauliaus raštai – konkrečiai, Laiškas romiečiams. Bent kiek akylesnis skaitytojas jau šiame pačiame pirmame sakinyje iškart pastebės vieną „naujovę“: dabartiniame, plačiausiai paplitusiame, kun. Česlovo Kavaliausko vertime vartojamas žodis „tarnas“. O štai čia Paulius save vadina Jėzaus „vergu“. Kur kas stipresnis posakis! Ką tuo norima pasakyti?

To paties puslapio išnašose pateikiamas išsamus paaiškinimas, štai sutrumpinta jo ištrauka: „[…] laiško įžangoje Paulius renkasi [graikišką žodį – red.doulos […] pabrėždamas savo, kaip vergo, priklausomybę ir pasišventimą Viešpačiui Kristui. […] Tikėtina, jog Paulius seka ST [Senojo Testamento] tradicija, vadinusia pranašą Dievo vergutarnu (hbr. ‘ĕvĕd). Taip vadinami Abraomas (Pr 26, 24), Mozė (Joz 1, 2) ir pranašai, pradedant Amosu (Am 3, 7; Iz 20, 3). Tyrėjai pastebi, kad semitinėje kultūroje, priešingai nei graikų, vergo statusas nebuvo gėdingas: ištikimi vergai sulaukdavo savo šeimininko pagarbos, palaikymo, apsaugos ir turėjo teisę naudotis namų ištekliais.“

Visą straipsnį skaitykite Bernardinai.lt >>