Kas yra Biblija?
Biblija yra Dievo įkvėptas knygų ir kitų raštų rinkinys, per kurį kurį Dievas atskleidžia save žmonėms. Bibliją, arba Šventąjį Raštą, sudaro dvi pagrindinės dalys: Senasis Testamentas perteikia istoriją iki Jėzaus Kristaus, o Naujasis Testamentas pasakoja apie Jo mokymą, veiklą ir apie pažadą sugrįžti į žemę ir atstatyti teisingumą. Čia pavartotą žodį „testamentas“ reiktų suprasti jo biblinių laikų reikšme, tuomet apėmusia ir sutartį, mūsų atveju – šventą sutartį tarp Dievo ir žmonijos, užtikrinančią teisingus žmonių santykius su Kūrėju ir Jo kūriniais, taip pat sveikus žmonių tarpusavio santykius.
Kas paverčia Bibliją Dievo Žodžiu?
Naujajame Testamente skaitome: Visas Raštas yra Dievo įkvėptas (2Tim 3,16-17) ir Dievo žodis yra gyvas (Heb 4,12). Nesunku pastebėti panašumą su Kūrimo istorija: iš dulkių suformuotas žmogus pradžioje nėra gyva būtybė; tokia tampa tik nuo to momento, kai Dievas į jo šverves įkvepia gyvybės alsavimą (Pr 2,7). Apie tai, kad Biblijoje mūsų skaitomi žodžiai yra įkvėpti, liudija ir Jėzus klausytojams primindamas karaliaus Dovydo psalmę: „…Juk pats Dovydas, Šventosios Dvasios įkvėptas, yra pasakęs: Viešpats tarė mano viešpačiui…“ (Mk 12, 36, Ps 110, 1). Biblijos įkvėptumas reiškia ir atitinkamą jos autoritetą: „Raštas negali būti panaikintas“ (Jn 10,35).
Kas parašė Bibliją? Kokios knygos sudaro Bibliją?
Biblijos knygas ir laiškus rašė daugiau nei keturiasdešimt skirtingų žmonių per daugiau nei 1000 metų. Rašytojų kilmė labai įvairi – karaliai, jų valdininkai, kunigai, poetai, gydytojai, žvejai. Taip pat yra kai kurių Biblijos dalių, kur mokslininkai ir istorikai nėra tikri dėl autorystės. Į Bibliją įtraukta keletas skirtingų raštų žanrų. Senąjį Testamentą sudaro istorinės knygos, teisė, poezija, išmintis ir pranašiškos knygos. Naująjį Testamentą sudaro keturios evangelijos, viena istorinė knyga, 21 laiškas ir viena pranašiška knyga.