• pirmoji Biblijos draugija buvo įkurta 1804 m . Didžiojoje Britanijoje
  • Lietuvoje Biblijos draugiją įkūrė aštuonios krikščionių Bažnyčios 1992 m.
  • šiuo metu pasaulyje yra 145 Biblijos draugijos
  • nuo 1946 m. Biblijos draugijų veiklą koordinuoja Jungtinės Biblijos draugijos (United Bible Societies)

Viskas prasidėjo nuo paauglės…
Pirmosios Biblijos draugijos įkūrimo istorija

Merė su mama po pamaldų tamsoje ėjo namo. Joms stengiantis neišklysti iš kelio, mergaitė atsiminė 119 psalmę: “Tavo žodis – žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui”. Ji taip norėjo turėti savo Bibliją, kad galėtų daugiau pasimokyti iš Dievo žodžio!..

Merė Džouns (Mary Jones) gimė 1784 m. Llanfihangel-y-Pennant kaime, Šiaurės Velse, Didžiojoje Britanijoje. Giliai tikintys tėvai dažnai lankė bažnyčią ir mylėjo Dievo Žodį, bet neturtingai audėjo šeimai įsigyti Bibliją buvo per brangu. Būdama maža Merė mėgo sėdėti tėvui ant kelių ir klausytis istorijų iš Šventojo Rašto. Deja tėvas mirė, kai mergaitei tebuvo ketveri metukai.

Ilgas kelias į mokyklą
Vėliau, paaugusi, Merė mielai mokydavosi mintinai bažnyčioje girdėtas Biblijos eilutes. Kai Merei buvo maždaug aštuoneri, kunigas Tomas Čarlzas (Thomas Charles) tolokai nuo jų kaimo atidarė mokyklą vargingų šeimų vaikams. Mergaitė kasdien sugaišdavo dvi valandas keliaudama į mokyklą ir atgal. Ji troško išmokti gerai skaityti ir svajojo turėti savo Bibliją, bet tuo metu tai buvo brangi knyga. Laimei jų kaimynė ponia Evans, gyvenanti už 3 kilometrų, turėjo Bibliją. Merė lankydavosi pas ją kiekvieną šeštadienio popietę po kelias valandas pasinerdama į Šventąjį Raštą. Ponia buvo gana turtinga, jos namai – pilni gražių daiktų, bet nieko nebuvo įdomiau už Biblijos skyrius, kuriuos Merė atidžiai skaitė vieną po kito.

Prasidėjo nuo viščiukų
Vieną dieną, apsiruošusi namuose, Merė skalbėsi upelyje. Ir tada jai dingtelėjo mintis, kad būtų galima užsidirbti skalbiant kitiems žmonėms ir taip susitaupyti Biblijai. Ponia Evans, išgirdusi mergaitės planą, padovanojo jai kelis viščiukus. Kai šie išaugo į vištas, Merė pradėjo pardavinėti kiaušinius. Netrukus ji sumanė ir kitų būdų užsidirbti – prižiūrėjo vaikus, ravėjo daržus, mezgė kojines. Po šešerių rūpestingo taupymo metų Merė galiausiai turėjo pakankamai pinigų nusipirkti Bibliją, tačiau savo kaime negalėjo įsigyti šios knygos. Tiesa, kunigas Tomas Čarlzas prekiavo Biblijomis Balos miestelyje, bet tai buvo daugiau nei už keturiasdešimties kilometrų nuo namų! 1800 m. vasarą, dar neturėdama nė šešiolikos, Merė pati viena išsiruošė su uždirbtaisiais pinigais į ilgą kelionę pėsčiomis. Kelyje ji nusiavė batus ir nešėsi juos rankoje, kad šie kuo mažiau susidėvėtų. Ilga ir sunki kelionė mergaitės pernelyg nevargino, nes ji buvo kupina džiaugsmingos vilties.

mary jonesPer vėlu, Mere
Kai ji galiausiai atvyko ir rado kunigą Čarlzą, šis pasakė, kad yra likusi tik viena Biblija, ir ta pati jau kažkam kitam pažadėta. Merė negalėjo sulaikyti ašarų. Po šešerių metų darbo ir taupymo, po keturiasdešimties kilometrų kelio pėsčiomis ji labai nusivylė. Atrodė, kad visos jos pastangos nuėjo veltui! Bet kunigas, sužinojęs, jog Merė dirbo šešerius metus, kad galėtų nusipirkti Bibliją, pardavė mergaitei savo paskutiniąją – anas pirkėjas galėsiąs palaukti.

Merė įžiebia viziją
Kunigą Čarlzą giliai sujaudino Merės pastangos. Tuo metu daug žmonių Velse ir visoje Britanijoje tapdavo krikščionimis, todėl Biblija jiems turėjo būti lengviau prieinama. 1802 m. kun. Čarlzas nuvyko į Londoną ir informavo Religinės spaudos draugijos komitetą, kad nepaprastai trūksta Šventojo Rašto velsiečių kalba. Kunigas papasakojo apie Merę Džouns ir visus jos vargus, siekiant turėti savo Bibliją. Tačiau, nors Komiteto nariai suvokė Biblijos platinimo reikšmę, nei Krikščioniškosios minties skleidimo, nei Religinės spaudos draugijos nesijautė galinčios patenkinti šias reikmes. Kunigas Džozefas Hjūzas (Joseph Hughes) pasiūlė: „Iš tiesų, galėtų būti draugija, kuri rūpintųsi, kad Biblija taptų prieinama, – ir ne tik Velse, bet ir visoje Britų imperijoje, ir visame Pasaulyje“.

Žodžio skleidimas
Po gerų metų, 1804 m. kovo 7 d., buvo įkurta Britų ir užsienio Biblijos draugija, kad platintų Šventąjį Raštą be komentarų ir pastabų. Ši draugija užsibrėžė platinti Bibliją visame pasaulyje. Draugija nepropagavo nė vienos Šventojo Rašto interpretavimo krypties, ji tik stengėsi sudaryti žmonėms sąlygas skaityti Bibliją. Draugijos valdyba buvo ekumeninė, sudaryta iš 15-os Anglikonų Bažnyčios, 15-os Laisvosios Bažnyčios ir šešių užsieno šalių Bažnyčių atstovų.

Visam pasauliui
Britanijoje pradėjo kurtis vietinės grupės, renkančios aukas ir platinančios Bibliją savo regionuose. Panašios Biblijos draugijos buvo įkurtos Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir JAV.
Draugijos, versdamos Bibliją į kitas kalbas, glaudžiai bendradarbiavo su misionieriais. Iki 1907 m. Britų ir užsienio Biblijos draugija išplatino 203 931 768 Biblijas, Testamentus ir atskiras Šventojo Rašto knygas visame pasaulyje.
1992 m. įkurta Lietuvos Biblijos draugija.

mary jones BibleO kur dabar Merės Biblija?
Merė sulaukė aštuoniasdešimt dvejų metų. Bryncrug kaime jai buvo pastatytas paminklas su angliškai ir velsietiškai užrašyta epitafija: „Merės Džouns atminimui, kuri 1800 m., būdama šešiolikos metų, iš Llanfihangel-y-Pennant nuėjo į Balą, kad nusipirktų Bibliją velsiečių kalba iš kunigo Tomo Čarlzo. Šis įvykis paskatino įkurti Britų ir užsienio Biblijos draugiją 1804 metais “.

Biblija, kurią Merė nusipirko iš kunigo Čarlzo, dabar yra Kembridžo universiteto bibliotekoje.

Draugija