Lietuviškos Biblijos vertimų užuomazgos susijusios pirmiausia su krikščionybės įvedimu Prūsijoje XIIIa. ir Aukštaitijoje bei Žemaitijoje XVa. pradžioje. Ilgą laiką vienur ir kitur tebuvo žodžiu verčiami sekmadieniams bei šventėms skirti Evangelijų fragmentai.
Pirmojoje lietuviškoje knygoje Martyno Mažvydo Katekizme (1547) buvo įdėtas dviejų psalmių vertimas. Baltramiejaus Vilento parengtos Ewangelias bei Epistolas, Nedeliu ir schwentuju dienosu skaitomosbuvo išleistos 1579m.
1590 metais Jonas Bretkūnas baigė versti visą Bibliją. Nors ji nebuvo išspausdinta ir plito tik nuorašais, tačiau darė didelę įtaką vėlesniems vertėjams.
1599m. pasirodė Mikalojaus Daukšos Postilla catholicka (Evangelijų ištraukos). Dėl įvairių nesusipratimų nebuvo baigtas spausdinti Samuelio Boguslavo Chylinskio 1667-1669m. parengtas visos Biblijos vertimas. Ilgą laiką beveik visa Lietuvos aristokratija bei šviesuomenė kalbėjo lenkiškai, taigi LDK aukštesnieji luomai skaitė lenkišką Bibliją ir tai mažino lietuviško vertimo poreikį. Plačiosios gyventojų masės buvo neraštingos, taigi jos turėjo tenkintis liturgijoje skaitomomis Evangelijų ištraukomis.
Be minėtosios M.Daukšos Postilla catholicka bei Konstantino Sirvydo Punktų sakymų (1629, 1644), buvo skaitomos kunigo Jono Jaknavičiaus parengtos Ewangelie polskie y litewskie, išleistos Vilniuje 1637m. Samuelio Bitnerio išverstas visas Naujasis Testamentas Pirmą kartą buvo išleistas 1701m. Karaliaučiuje.
1728m. Karaliaučiuje buvo parengtas ir antrasis Naujojo Testamento vertimas drauge su psalmynu, redaktorius P.Ruigys). 1735 metais, taip pat Karaliaučiuje, pirmą kartą išleista visa lietuviška Biblija. Vertimą parengė Prūsų Lietuvos pastorių ir vertėjų grupė, vadovaujama Jono Jokūbo Kvanto (Quandt) ir Jono Berento. Jie naudojosi Martyno Liuterio vokiškuoju vertimu ir J.Bretkūno rankraščiu. Šį vertimą vėliau tobulino Adomas Šimelpfenigas (1755), Liudvikas Rėza (1816) ir Fridrichas Kuršaitis (1853). 1806m. išleistas Žemaičių vyskupijos dvasininkų bendro darbo vaisius Lietuwiszkas Ewangelias Niedielos Dienomis yr ant garbingiesniu Szwęciu.
Netrukus, 1816m., sulaukta pirmojo katalikų parengto Naujojo Testamento vertimo. Tai buvo žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio Naujas Istatimas Jezaus Christaus, Wieszpaties musu. Jį išleisti padėjo Rusijos Biblijos draugija. Tais pačiais metais Karaliaučiuje buvo išleista Biblija, redaguota teologijos mokslų daktaro Liudviko Rėzos. Šį Šventojo Rašto tekstą, taisytą Fridricho Kuršaičio, vėliau Adomo Einaro ir Jono Pipiro, iki XX a. vidurio leido Britų ir užsienio kraštų Biblijos draugija bei centrinė Prūsijos Biblijos draugija.
1869m. pasirodė vyskupo Motiejaus Valančiaus Karaliaus Dovydo psalmės. Arkivyskupas Juozapas Skvireckas parengė pirmosios katalikų Biblijos vertimą iš Vulgatos. Tai Šventasis Raštas Senojo ir Naujojo Įstatymo arba Testamento su Vulgatos tekstu išleistas 1911-1937m.
1961m. išvydo šviesą dr.Algirdo Jurėno Naujasis Testamentas ir Psalmai, o 2000m. – Biblija, Naujas lietuviškas vertimas.
1972m. kunigas Česlovas Kavaliauskas išvertė Naująjį Testamentą, o 1973m. kunigas Antanas Liesis MIC – Psalmyną.
1988m. išleistas pastoriaus Alfredo Vėliaus vertimas Biblija tai esti visas Šventasis Raštas Senojo ir Naujojo Testamento su Apokrifinėmis Knygomis. Kunigas Kostas Burbulys, remdamasis autoritetingais angliškais ir vokiškais vertimais, parengė Senojo Testamento vertimą, o Naująjį Testamentą – sekdamas kun.Č.Kavaliausko vertimu ir pats parašė komentarą. Viso savo darbo vaisius išspausdino dvylikos tomų leidinyje Šventasis Raštas. Komentarai – Aiškinimai 1980–1989m.
1996m. gavus K.Burbulio sutikimą, Biblijos centre Tikėjimo žodis naudojantis angliškais moksliniais vadovais ir lyginant su graikiškuoju Naujojo Testamento Textus Receptus, šis vertimas buvo atidžiai suredaguotas ir išleistas be komentarų Biblija. Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas.
Prof.kun.Antanas Rubšys iš originalo kalbų išvertė Senąjį Testamentą, 1992–1995m. išleistą keturiais tomais. Šis vertimas, bei kun.Č.Kavaliausko išverstas Naujasis Testamentas, paredaguoti redakcinės komisijos (P.Kimbrys, A.Latužis, M.Mikalajūnas ir D.Oželis) yra naudojami LBD leidimuose Biblija arba Šventasis Raštas (1999m. ir vėlesni).
Pažymėtina, kad dr. A.Jurėnas, kun.Č.Kavaliauskas bei prof.kun.A.Rubšys Šventąjį Raštą vertė iš originalo kalbų. Iki jų dauguma vertėjų orientuodavosi į vokiškąją Martyno Liuterio Bibliją ir į lotyniškąją Vulgatą, originaliaisiais hebrajiškais, aramėjiškais ir graikiškais tekstais remdamiesi tik kaip pagalbine priemone prireikus spręsti neaiškumus.