Vertimo komanda mielai perskaitys jūsų atsiliepimus, komentarus, pasistengs atsakyti į klausimus, kuriuos prašome įrašyti žemiau pateikiamoje formoje. Jei kuris vertimo fragmentas ypač patiko – neprošalį būtų ir pagirti.

Skyrius*
Eilutė*

Klausimas / komentaras*

El. pašto adresas* (jūsų el. pašto adresas reikalingas mūsų tarpusavio ryšiui palaikyti; viešai jo neskelbsime)

Telefono nr.

Vardas Pavardė*

Adresas korespondencijai*

Pastabos.
> pažymėtus žvaigždute (*) laukus būtina įvesti
> Atsakymų laukite prisijungę prie facebook grupės įspūdžiai apie naują ekumeninį vertimą.

Ištikimybės verčiamam originalo tekstui principas

Paminėtini keli uždaviniai, kuriuos suponuoja ištikimybės verčiamam originalo tekstui principas. Pirma, kreipiamas dėmesys į biblinės kultūros aplinką. Pavyzdžiui, Pirmame laiške korintiečiams minimi muzikos instrumentai –  aulos ir kithara – ir grojimas jais nusakomas veiksmažodžiais auleō ir kitharizō. Lietuviški vertimai šią vietą perteikia taip: „jei negyvi instrumentai, pavyzdžiui, fleita ar arfa, neskleistų įvairių garsų, iš ko pažintume, kas grojama ar skambinama?“ (Č. Kavaliauskas); „negyvi daiktai, skleidžiantys garsą, ar tai būtų fleita, ar lyra, – jei jie neišduos skirtingų tonų, kaip kas nors žinos, kas grojama fleita ar lyra?“ (A. Jurėnas); „garsą skleidžiantys besieliai instrumentai – aũlas ar kitara: jei jie neskleis skirtingų garsų, kaip žinoti, kas aũlu grojama ar kitara skambinama?“ (NEV) (1 Kor 14, 7). Mūsų nuomone, parinkti žodžiai aũlas ir kitara tiksliau atspindi to meto kultūrinę aplinką ir neleidžia anachronistiškai niveliuoti skirtingų kultūrų. Paminėtinas ir žodžio „atleistinis“ atsiradimas, kalbant apie vergus Romos imperijoje, kuriems šeimininkas suteikdavo laisvę (1 Kor 7, 22).

Antra, siekiama perteikti Pauliui būdingą rašymo stilių, išlaikant (jei įmanoma) stilistines teksto detales. Pavyzdžiui, Laiško efeziečiams įžangoje sąmoningai išsaugomi trys bendrašakniai žodžiai, kurie ankstesniuose vertimuose pasislėpdavo: „Palaimintas [eulogētos] Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimino [eulogēsas] mus Kristuje visa dvasine palaima [eulogia] dangaus aukštybėse“ (Ef 1, 3). Trečia, ypatingas dėmesys kreiptas į nuoseklų teologinių sąvokų vertimą. Pavyzdžiui, siekiant kuo tiksliau perteikti Kristaus kenozės vyksmą, po ilgų svarstymų nuspręsta vksm. kenoō – ištuštinti, išeikvoti, padaryti tuščiu, nusiaubti – versti padaryti nieku: „Mąstykite kaip Kristus Jėzus, kuris, būdamas Dievo pavidalo, nemanė pasiglemžti lygybės su Dievu, bet padarė save nieku, prisiimdamas vergo pavidalą, tapdamas panašus į žmones ir išore pasidaręs kaip žmogus“ (Fil 2, 5-7). Taip pat: „Mat Kristus siuntė mane ne krikštyti, o Evangelijos skelbti, ir ne gudria kalba, kad Kristaus kryžius nebūtų paverstas nieku“ (1 Kor 1, 17).